- puskailiniai
- pùskailiniai sm. pl. (1) BM403(End), BŽ396 trumpi kailiniai, kailinukai: Abudu lygiai į gembę kabino savo uniformas, vilkosi čiuikelėmis, puskailiniais Vaižg. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes J.Balt. Kas su vatinukais, kas su puskailiniais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.